Norėdami užsisakyti verslo vertinimo paslaugas internetu užpildykite užklausos formą puslapio apačioje.
UAB „Rezultatas“ turi sukaupsi 13 metų darbo patirtį verslo vertinimo srityje. Mūsų specialistai turi patirties vertindami Lietuvos ir užsienio kapitalo įmones, įmonių grupes, jungtinę veiklą, prekių ženklus, nematerialųjį turtą, visų tipų akcijų paketus. Verslo vertinimas atliekamas remiantis Lietuvos Respublikos Turto vertinimo pagrindų įstatymu, Nacionaliniais turto ir verslo vertinimo standartais, patvirtintais Lietuvos turto vertintojų asociacijos, Tarptautiniais vertinimo standartais (IVS), Europos vertinimo standartais (EVS), patvirtintais TEGOVA.
Įmonės turto vertinimo kvalifikacijos atestato Nr. 000012*, išduotas Vilniuje 2000 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 21-12. Turto ir verslo vertinimo verslas yra draustas civilinės atsakomybės draudimu – 1’000‘000 Lt sumai vienam draudiminiam įvykiui, profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. PCA104360, draudimo bendrovė PZU Lietuva.
Kas yra verslo vertintojas?
Verslo vertintojas – tai fizinis asmuo, turintis Lietuvoje galiojantį verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka besiverčiantis verslo vertinimo veikla. Verslo vertintojas vertina verslą, vertybinius popierius, nematerialųjį turtą.
Kas yra verslas ir verslo vertinimas?
Verslas – juridinio ar fizinio asmens veikla, kuriai naudojami ekonominiai ištekliai, kuria siekiama gauti pajamų ir pelno ir už kurią šis asmuo atsako savo turtu.
Verslo vertinimas – įmonės verslo ar jos versle turimų nuosavybės interesų vertės nustatymo ar išvados apie vertę pateikimo veiksmas ar procesas.
Vertybiniai popieriai – tai serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale ir/arba teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiantys teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas.
Vertybinių popierių pavyzdžiai:
1. Akcijos
2. Obligacijos
3. Teisės
4. Kt.
Verslo vertinimas nėra vien tik verslo vertės pinigine išraiška apskaičiavimas, verslo vertinimo proceso metu atliekama nuodugni ir išsami verslo finansinė analizė, kurios tikslas – įmonės finansinio stabilumo, investicijų patikimumo ir pelningumo įvertinimas. Finansinė analizė leidžia prognozuoti būsimus įmonės finansinius rezultatus, nustatyti silpnąsias ir stipriąsias įmonės veiklos sritis, įmonės veiklos aktyvumo laipsnį, įvertinti finansinės ir ūkinės veiklos perspektyvas.
Kokiais atvejais reikalingos verslo vertinimo paslaugos?
Verslas vertinamas akcijų pirkimo-pardavimo tikslu, mainų sandoriui, įkeitimui, kitos rūšies perleidimui.
Verslas vertinamas nustatant akcininkų įnešamų akcijų paketų rinkos vertę nepiniginių įnašų į įstatinį kapitalą tikslu.
Verslas vertinamas finansinėms ataskaitoms (taikant LR Verslo apskaitos standartų ar Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (IFRS) nuostatą – turto įvertinimas tikrąja verte).
Verslas vertinamas draudimui, investicijoms, ar kitam sandoriui, kurio metu turto savininkas nesikeičia, kurio pagrindas yra turto rinkos vertė.
Verslas vertinamas apmokestinimui (mokestiniams atvejams ir ginčams pagal LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, LR Pelno mokesčio įstatymą, LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą ir kt.).
Verslas vertinamas pagal teismo ar antstolių sprendimus (vadovaujantis LR Civiliniu kodeksu, LR civilinio proceso kodeksu, LR Baudžiamuoju kodeksu, LR Baudžiamojo proceso kodeksu).
Verslas vertinamas ir kitais atvejais, klientui pageidaujant.
Verslas vertinamas retrospektyviai, t.y. istorinei datai.
Kokiais metodais vertinamas verslas?
Vertinimo požiūris (valuation approach) – bendras vertės nustatymo būdas, taikant vieną ar daugiau vertinimo metodų.
Verslo vertinimo požiūriai:
- Verslo vertinimas turto požiūriu (asset-based approach) – tai verslo ir/ar nuosavo kapitalo vertės nustatymas, taikant įmonės turto, atmetus įsipareigojimus, vertinimo rinkos verte metodus.
- Verslo vertinimas pajamų požiūriu (income approach) – bendras būdas nustatyti įmonės vertę, įmonės dalies ar užstato vertę, pritaikant vieną ar daugiau būdų, pagal kuriuos vertė yra nustatoma įvertinant būsimą turtą. Taikant pajamų metodą verslo, nuosavybės intereso jame vertė nustatoma apskaičiuojant esamąją vertę ekonominės naudos, kurią tikimasi gauti ateityje, pagrindu. Populiariausi vertinimo pagal pajamas metodai yra pajamų kapitalizavimo ir pinigų srautų diskontavimo metodai.
- Verslo vertinimas rinkos požiūriu (market approach) – bendras būdas nustatyti įmonės, įmonės dalies ar užstato vertę, taikant vieną ar daugiau metodų, kurie leidžia palyginti vertinimo objektą su panašiomis atviroje rinkoje parduotomis įmonėmis, įmonių dalimis arba užstatais.
Kas yra nematerialus turtas ir nematerialaus turto vertinimas?
Nematerialus turtas – toks turtas, kuris save išreiškia ekonominėmis savybėmis ir neturi fizinės formos arba turima fizinė forma neatspindi jo ekonominės prasmės ir esmės, tačiau suteikia savininkui teises ir privilegijas ir paprastai generuoja pajamas ar kitą naudą.
Nematerialaus turto pavyzdžiai:
1. Verslo prestižas, yra sudedamoji verslo dalis, buhalterinėje apskaitoje niekur neatspindėtas turtas, yra perduodamas parduodant verslą.
2. Asmeninis prestižas, nematerialus turtas, kuris atsiranda dėl atskirų asmenų – vadovų, specialistų ir kitų darbuotojų bei savininkų autoriteto, jų plačiai žinomos, pripažintos kvalifikacijos ir pan., kaip ir verslo prestižas, nėra atspindėtas apskaitoje. Asmeninis prestižas perduodamas kartu su verslu, jei tie asmenys ir toliau tęsia darbą įmonėje.
3. Identifikuojamas materialusis turtas:
- Patentai, išradimai, formulės, procesai, brėžiniai, slaptos technologijos (know how)
- Autorinės teisės bei literatūros, muzikos ir meno kūriniai
- Prekių ženklai
- Frančizės, licencijos
- Kompiuterinės programos, internetinės svetainės
- Kt.
4. Kt.
Teisės, kurias suteikia savininkui nematerialusis turtas, turi būti užfiksuotos rašytinėje arba nerašytinėje sutartyje, kurioje šalims yra numatoma tam tikra ekonominė nauda.
Nematerialusis turtas gali būti vertinamas kaip sudedamoji verslo dalis ar kaip atskiras, ekonominę naudą teikiantis vienetas.
Verslo vertinimo ataskaita
Užsakovui pateikiama pilna verslo vertės nustatymo ataskaita, atitinkanti 1996 02 14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 244 “Dėl turto vertinimo metodikos”, 1999 05 25 “Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo“, Tarptautinių turto vertinimo standartų (IVS 2007), Europos turto vertinimo standartų (EVS 2009), Nacionalinių turto ir verslo vertinimo standartų (2004) reikalavimus.
Užsakovui pageidaujant gali būti teikiama rašytinė konsultacija dėl verslo vertės, tačiau pabrėžtina, kad toks dokumentas yra informacinio pobūdžio ir neturi juridinės galios.
* - pažymėtus laukus užpildyti būtina